Gamtos turtai

patarimai ir vartojimas

Atraskite žolelių derinius ir jų tinkamą naudojimą kasdien.

Kas tie hidrolatai???

Gamtos vaistinėlė po jūsų kojomis:

10 augalų, kurių gydomoji galia žinoma nuo senovės

Ar kada susimąstėte, kaip mūsų protėviai gydėsi, kai nebuvo vaistinių kiekviename miesto kampe? Atsakymas slypi pievose ir miškuose. Lietuviška gamta – tai didžiulė, gyva vaistinė, kurioje kiekvienas augalas turi savo paskirtį.

Šiandien, kai vis dažniau atsigręžiame į natūralumą, senovės žolininkų išmintis tampa kaip niekad aktuali. Pristatome 10 galingų augalų, kuriuos privalu pažinti kiekvienam, norinčiam gyventi sveikiau.

1. Paprastoji kiaulpienė (Pienė) – Gyvybės eliksyras

Nors dažnas ją laiko piktžole, tai vienas vertingiausių augalų. Ne veltui mūsų pavadinimas – „Pienės pūkas“. Nuo šaknų iki žiedų – pienė yra tikra detoksikacijos karalienė

• Kuo naudinga: Valo kepenis, gerina virškinimą, šalina toksinus iš organizmo.

• Senovėje: Naudota kraujui valyti ir pavasariniam organizmo stiprinimui.

2. Didžioji dilgėlė – Geležies ir energijos šaltinis

Jei dilgėlė "kanda", vadinasi, ji pilna gyvybės. Tai vienas geriausių natūralių multivitaminų.

• Kuo naudinga: Stiprina imunitetą, gerina kraujo sudėtį (gausu geležies), suteikia energijos, stiprina plaukus.

• Senovėje: Dilgėlių sriuba buvo pirmasis pavasario patiekalas nusilpusiems po žiemos.

3. Vaistinė ramunėlė – Ramybės sergėtoja

Tai švelniausias vaistas, tinkantis tiek kūdikiams, tiek senjorams. Jos aromatas akimirksniu nuteikia raminamai.

• Kuo naudinga: Slopina uždegimus, ramina nervų sistemą, gerina miegą, mažina pilvo dieglius.

• Senovėje: Pagrindinė priemonė peršalus ar sutrikus skrandžio veiklai.

4. Jonažolė – Saulės augalas (Natūralus antidepresantas)

Sakoma, kad jonažolė sugeria saulės energiją ir atiduoda ją tamsiausiais momentais.

• Kuo naudinga: Gydo lengvą depresiją, gerina nuotaiką, padeda gyti žaizdoms.

• Svarbu: Vartojant jonažolę, reikia vengti tiesioginių saulės spindulių.

5. Čiobrelis – Kvėpavimo takų sargas

Mažas augalėlis su galingu eteriniu aliejumi. Jo kvapas ne tik gardina arbatą, bet ir gydo.

• Kuo naudinga: Veikia antibakteriškai, lengvina atsikosėjimą, padeda kovoti su bronchitu ir peršalimu.

• Senovėje: Čiobrelių dūmais smilkydavo namus, kad apsaugotų nuo ligų.

6. Kraujažolė – Moterų žolelė ir kario vaistas

Jos pavadinimas išduoda pagrindinę galią. Tai itin stiprus, kartokas, bet veiksmingas augalas.

• Kuo naudinga: Stabdo kraujavimą, reguliuoja virškinimą, mažina uždegimus.

• Senovėje: Kariai nešiodavosi kraujažolių miltelių žaizdoms gydyti, o moterys naudojo ciklui reguliuoti.

7. Pipirmėtė – Proto ir kūno atgaiva

Vėsinanti, gaivinanti ir aštri. Mėta ne tik skani, bet ir galinga spazmolitikė.

• Kuo naudinga: Mažina pykinimą, pilvo pūtimą, galvos skausmą, gerina dėmesio koncentraciją.

• Senovėje: Mėtomis trindavo stalus prieš svečių priėmimą – geros nuotaikos užtikrinimui.

8. Medetka – Odos gydytoja

Ryškiai oranžiniai žiedai slepia stiprias antiseptines savybes.

• Kuo naudinga: Gydo odos pažeidimus, nudegimus, bėrimus, mažina uždegimus.

• Senovėje: Pagrindinis tepalų ir kompresų ingredientas sužeidimams gydyti.

9. Pelynas (Kartusis kietis) – Organizmo valytojas

Vienas karčiausių, bet ir veiksmingiausių augalų.

• Kuo naudinga: Naikina parazitus, gerina apetitą, stiprina skrandžio veiklą.

• Svarbu: Vartoti atsargiai ir mažais kiekiais.

10. Vingiorykštė – Gamtos aspirinas

Kvapni, medumi kvepianti pievų karalienė.

• Kuo naudinga: Skystina kraują, mažina temperatūrą, slopina skausmą ir uždegimus.

• Senovėje: Naudota peršalus ir sąnarių skausmams malšinti.

Kaip šiuos turtus naudoti šiandien?

Senovėje žolelės dažniausiai būdavo džiovinamos arbatoms arba užpilamos aliejais.

Tačiau šiuolaikinis mokslas ir senoji išmintis susitinka patogiausioje formoje – hidrolatuose.

Tai augalų vanduo, išgaunamas distiliavimo būdu, išsaugantis visas vertingiausias augalo savybes, bet veikiantis švelniai ir efektyviai. „Pienės pūke“ mes kuriame hidrolatus būtent iš šių, Lietuvos laukuose surinktų augalų, kad gamtos galia pasiektų jus patogiausiu būdu – purkštelėjimu ant odos ar į rytinę stiklinę vandens.

Tai puikus klausimas, nes hidrolatai (dažnai vadinami gėlių ar augalų vandeniu) šiuo metu išgyvena tikrą atgimimą, nors jų gamybos technologija siekia gilią senovę.

Paprastai tariant, hidrolatas – tai augalo ląstelių vanduo, prisotintas naudingosiomis savybėmis.

Štai išsamesnis paaiškinimas, kas tai yra, kaip jie atsiranda ir kodėl jie tokie vertingi:

1. Kaip gimsta hidrolatas? (Gamybos procesas)

Hidrolatas gaunamas tuo pačiu metu kaip ir eterinis aliejus – distiliuojant augalus garais.

• Karšti garai leidžiami per augalus (žiedus, lapus, šaknis).

• Garai „atrakina“ augalo ląsteles ir kartu su savimi nusineša lakiąsias medžiagas bei eterinius aliejus.

• Vėliau garai atvėsinami ir virsta skysčiu. Šis skystis išsiskirsto į dvi dalis: viršuje plaukioja grynas eterinis aliejus (kurio būna labai mažai), o apačioje lieka hidrolatas.

2. Kuo hidrolatas skiriasi nuo arbatos ar nuoviro?

Tai dažniausia klaida – manyti, kad tai tiesiog žolelių arbata.

• Arbata: Yra tiesiog vandens užpilas, kuris greitai rūgsta ir genda.

• Hidrolatas: Yra distiliuotas produktas. Jis yra sterilus (gamybos metu), bespalvis (dažniausiai) ir jame ištirpusios visai kitos medžiagos nei arbatoje. Jame nėra taninų ar dažančių medžiagų, todėl jis netepa odos.

3. Kuo hidrolatas ypatingas?

Hidrolatas savyje turi dvi svarbias sudedamąsias dalis:

1. Vandenyje tirpias augalo medžiagas (kurių nėra eteriniame aliejuje).

2. Mikroskopinius eterinio aliejaus lašelius (kurių plika akimi nematyti).

Dėl šios sudėties hidrolatai veikia panašiai kaip eteriniai aliejai, bet yra nepalyginamai švelnesni.

• Eterinį aliejų būtina skiesti, kitaip galima nudeginti odą.

• Hidrolatą galima purkšti tiesiai ant odos, į akis (pvz., rugiagėlių), naudoti kūdikiams ar jautriai odai.

4. Kaip naudoti hidrolatus? (Praktiniai patarimai)

Jūsų minėtoje svetainėje „Pienės pūkas“ hidrolatai yra vienas pagrindinių produktų. Štai kaip juos galima pritaikyti kasdienybėje:

• Vietoj veido toniko: Tai populiariausias būdas. Nuprausus veidą, apipurkškite jį hidrolatu. Jis atkuria odos pH (kuris dažniausiai yra ~5.5, kaip ir sveikos odos) ir paruošia ją kremui ar aliejui.

• Odos drėkinimui: Vasarą paplūdimyje arba žiemą biure, kai oras sausas – purkškite ant veido, kad atgaivintumėte odą (nebijokite, makiažo nesugadins).

• Plaukų priežiūrai: Apipurkškite plaukus po plovimo (nenuplaunamas kondicionierius) – suteikia žvilgesio, ramina galvos odą (pvz., dilgėlių ar beržų hidrolatas).

• Sveikatai:

  • Ramunėlių hidrolatas tinka sudirgusioms akims ar kūdikių užpakaliukams.

  • Pipirmėčių hidrolatas vėsina nudegus saulėje ar malšina niežulį įkandus uodui.

  • Pelynų hidrolatas tinka probleminei, spuoguotai odai.

• Aromaterapijai: Kadangi kvapas švelnesnis nei eterinio aliejaus, tinka purkšti ant pagalvės prieš miegą (pvz., levandų).

Apibendrinant

Hidrolatas yra „augalo siela“ vandens pavidalu. Tai pati natūraliausia kosmetika, kokią galima rasti, nes tikrame hidrolate nėra jokių konservantų, alkoholio ar sintetinių priedų – tik tai, ką davė augalas.

"Svarbu: Nors žolelės yra natūralios, jos veikia stipriai. Prieš pradedant vartoti vaistažoles gydymo tikslais, ypač jei laukiatės ar turite lėtinių ligų, rekomenduojame pasitarti su specialistu."